Kariljonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kariljònas (pranc. carillon) – specifinis atvirame lauke skambantis muzikos instrumentas, kurį sudaro chromatiškai suderintų varpų komplektas.
Pirmąjį kariljoną sukūrė broliai Pieter ir Francois Hemony 1652 m. Olandijoje. Kariljono varpai tvirtinami prie eilėmis išdėstytų sijų, varpų skaičius svyruoja nuo 23 iki 80. Kariljonai dažniausiai būna su klaviatūra ir pedalais, skirtais skambinti gyvam muzikantui, bet pasitaiko ir papildomos įrangos - specialus besisukantis mechaninis būgnas, kuriame įmontuoti tam tikrais tarpais išdėstyti kuoliukai. Sukantis būgnui, jie užkabina varpų svertus, ir kariljonas skambina automatiškai. Kariljonai įrengiami specialiai tam pastatytuose bokštuose arba aukštuose istoriniuose pastatuose (pvz., bažnyčiose). Kariljono gimtinė - Olandija, Belgija ir Šiaurės Prancūzija.
Groti kariljonu mokoma specialiose mokyklose Belgijoje, Danijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, JAV vasaros kursų metu. Kariljonu skambinama labai įvairi muzika - nuo paprastų liaudies dainų iki sudėtingų klasikinių, šiuolaikinių, virtuozinių kūrinių, džiazo muzikos. Pastaruoju metu kariljonas dažnai derinamas su kitų instrumentų muzika - vienu metu groja ir simfoninis orkestras, dainuoja chorai, solistai. Visas repertuaras sudarytas iš specialių aranžuočių ir originalių kūrinių varpams. Tokių koncertų buvo ir Lietuvoje.
Viso pasaulio kariljonierius vienija Pasaulinė kariljonų federacija (PKF), kurios narė yra ir Lietuvos kariljonierių gildija (nariai Kęstutis Kačinskas, Giedrius Kuprevičius, Julius Vilnonis, Stanislovas Žilevičius, garbės narys Hans Mollerup iš Danijos). PKF kasmet rengia kongresus, leidžia kompaktines plokšteles, žurnalus ir biuletenius.
Šiuo metu visuose pasaulio žemynuose yra virš 600 kariljonų, daugiausia - Olandijoje (virš 200).
[taisyti] Kariljonai Lietuvoje
Lietuvoje yra 2 kariljonai - Kaune ir Klaipėdoje.
[taisyti] Kauno kariljonas
Kauno 35 varpų kariljonas (diapazonas nuo as1 iki as4), nulietas Belgijoje 1935 m., „Michiels jr. Tornau“ liejykloje, generolo Vlado Nagevičiaus ir kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos rūpesčiu. 1937 m. varpai įkelti į Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokštą (architektūrinio ansamblio autorius Vladimiras Dubeneckis).
Kauno kariljono nuolatiniai koncertai prasidėjo 1956 m. Pirmieji kariljonieriai - Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai. Nuo 1983 m. koncertuoti pradėjo ir Julius Vilnonis. Kauniečiai kariljonieriai koncertavo Olandijoje, Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Kauno kariljonui kūrinių parašė Mindaugas Urbaitis, Algimantas Kubiliūnas, Vidmantas Bartulis, Viktoras Kuprevičius, Giedrius Kuprevičius, Kęstutis Kačinskas ir kt. Kauno kariljonas be klaviatūros ir pedalų taip pat turi automatą ir kiekvieną dieną 12 val. skambina melodiją „Oi, neverk motušėle”.
2005-2006 m. Kauno kariljonas iš esmės restauruotas: Olandijoje, Astene esančioje varpų liejykloje „Royal Eijsbouts“ iš naujo suderinti 35 varpai. Į Lietuvą sugrįžo kartu su 14 naujų varpų ir nauja klaviatūra. Visi darbai baigti 2006 m. balandžio mėnesį.
[taisyti] Klaipėdos kariljonas
Klaipėdos 48 varpų kariljonas, lietas tuometinėje Rytų Vokietijoje, įrengtas centrinio pašto bokšte. Veikė apie 20 metų, tačiau visiškai paseno ir išsiderino, o 2006 m. rugsėjo 17 d. skambėjo paskutinį kartą, spalio 20 d. buvo išmontuotas. Planuojama statyti naują kariljoną iš Olandijos.
