Kaolinas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kaolinas - nuosėdinė uoliena susidedanti iš kaolinito ir kvarco taip iš feldšpatų, žėručio, pirito ir kitų priemaišų. Uolienos vardas kilęs nuo pirmosios radimvietės Kaolingo kalnų Kinijoje pavadinimo. Dažniausiai baltas, kartais pilkas, gelsvas, rusvas, žalsvas. Natūralus vartojamas ugniai atsparioms medžiagoms gaminti. Daugiausia suvartojama popieriaus gamybai, gumos, keramikos (porceliano, fajanso dirbiniams), be to chemijos, tekstilės, dažų, cemento pramonėje, elektrotechnikoje, medicinoje, parfumerijoje. Pirminis susidaro dūlėjant įvairiom magminėms aliumosilikatinėms uolienoms, ypač mažai geležies turinčiam granitui, rečiau molingoms nuoguloms ar arkoziniam smiltainiui. Antrinis kaolinas (kaolininis molis) susidaro vandens srautui praplovus ir perklosčius pirminį.
