Islandijos ugnikalniai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dėl savo unikalių geologinių savybių Islandijoje yra nemažai aktyvių ugnikalnių. Saloje yra apie 130 vulkaninių kalnų, iš kurių 18 išsiveržė nuo tada, kai joje apsigyveno žmonės. Per paskutinius 500 metų Islandijos ugnikalniai išmetė trečdalį viso pasaulio išsiveržusios lavos. 1783 Laki išsiveržimo metu užfiksuotas didžiausias lavos kiekis per vieną kartą visoje pasaulio istorijoje.
Geologai šio aktyvumo priežastis aiškina salos padėtimi tarp dviejų tektoninių plokščių ir vulkanine sritimi po sala. Islandija yra padalinta Eurazijos ir Šiaurės Amerikos plokštėmis į dvi dalis ir aplink jų susidūrimo sritį ir susiformavę dauguma aktyvių ugnikalnių.
[taisyti] Svarbūs ugnikalniai
Svarbiausi Islandijos ugnikalniai yra:
Salos pietvakariuose: Hekla, Mýrdalsjökull su Katla, Eldgjá ir Laki krateriais, Eroivajokudlis, Snæfellsjökull.
Šalies šiaurėje: Vatnajokudlis kartu su Bárðarbunga, Grímsvötn and Kverkfjöll, Krafla, Askja ir Herðubreið.
Taip pat yra daug geoterminių šaltinių.
