Grynasis tarinys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Grynuoju tariniu vadinama pati paprasčiausia tarinio rūšis, dažniausiai sutinkama kasdieninėje kalboje ir nusakanti veikėjo, reiškiamo veiksniu, atliekamą veiksmą, rečiau būseną ar ypatybę. Grynasis tarinys dažniausiai reiškiamas asmenuojamosiomis veiksmažodžio formomis, pvz.:
- Nauja šluota gerai šluoja.
- Pavasario dieną pražydo puriena.
- Pavasario laukdavo visi.
- Iš guolio nekepsi raguolio.
Retesniais atvejais grynasis tarinys gali būti reiškiamas:
- dalyviu (pvz.: Bėgęs zuikis ir sutikęs lapę.),
- veiksmažodžio bendratimi (pvz.: Vienas šaukt, kitas kaukt, gal man plaukus nusiraut?),
- ištiktuku (pvz.: Iš kaulelio brakšt, į skilandį šmakšt.),
- frazeologizmu (pvz.: Jis laužo galvą ir neranda išeities.).
