Brazilijos demokratinė darbininkų partija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Brazilijos demokratinė darbininkų partija (PDT, portug. - Partido demokratįko trabalhista) – Brazilijos kairiojo centro socialinės demokratijos krypties politinė partija.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Įkurta 1979 m. birželio 17 d. emigracijoje Lisabonoje, reorganizavus Brazilijos darbininkų partiją, 1965 m. įkurtą Getulo Vargo ir Žoao Goularto (Partido trabalhista brazileiro). Partijos lyderiu tapo Leonelis Brizola. Partijos dokumentus padėjo parengti portugalų socialistų lyderis Marijas Soarešas, atstovavęs SI.
[taisyti] Ideologija
1980 m. gegužės 25 d. priimtoje programoje orientuojamasi į demokratinį socializmą, numatant bankų ir svarbiausių ekonomikos sričių nacionalizavimą, planinę ekonomiką, visišką užimtumą, socialinį ir sveikatos draudimą. Socialistų Internacionalo konsultacinis narys nuo 1986 m., tikrasis narys nuo 1989 m.
[taisyti] Veikla
1980 m. gegužės 12 d. L. Brizola po 15 metų tremties grįžo į Braziliją ir atgaivino partijos veiklą šalyje. Didžiausią įtaką turi Rio de Žaneire - valstijos gubernatoriumi jau pirmuosiuose demokratiniuose rinkimuose 1982 m. buvo išrinktas partijos lyderis L. Brizola. Senate 1982 m. gavo 2, kongrese 24 vietas, ir jas išlaikė iki 2002 m., kai laimėjo 5 vietas iš 81 senate ir 21 vietą iš 513 vietų Deputatų rūmuose. 2004 m. savivaldybių rinkimuose surinko 5,5 mln. balsų ir gavo 100 merų vietų bei 3252 vietas savivaldybių tarybose.
[taisyti] Partijos pirmininkai
- 1989 – 2004 m. Leonelis Brizola Socialistų Internacionalo vicepirmininkas.
- nuo 2004 m. Karlosas Robertas Lupis.
Adresas: Rua Sete de Setembro, 141, 4º andar, Centro, Rio de Janeiro.
