Blauzdikaulis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Blauzdikaulis (lot. tibia) - apatinių galūnių kaulas. Tai pats stipriausias žmogaus kaulas. Jo kūnas yra žemyn smailėjančios trisienės prizmės pavidalo, kurios aštrusis kraštas atkreiptas į priekį. Blauzdikaulio masyvesnis galas susijungia su šlaunikauliu, o plonesnis, apatinis - su šokikauliu; iš šoninės pusės yra daug plonesnis šeivikaulis, kuris vienu galu sujungtas su blauzdikauliu, o kitu - su šokikauliu.
Blauzdikaulio dalys:
- caput tibiae - blauzdikaulio galva,
- tuberositas tibiae,
- corpus - blauzdikaulio kūnas,
- facies articularis inferior,
- facies articularis malleoli medialis,
- malleolus medialis - vidinė kulkšnis,
- margo interosseus,
- margo medialis,
- tuberculum intercondylare medialis - vidurinis sąnarinis krumplys,
- tuberculum intercondylare lateralis - šoninis sąnarinis krumplys,
- eminentia intercondylaris - tarpkrumplinė pakyla,
- area intercondylaris posterior,
- facies articularis superior - sąnarinis šeivikaulio paviršius,
- condylus lateralis,
- facies posterior,
- incisura fibularis - šeivikaulio įlanka,
- facies articularis inferior
ir kt.
[taisyti] Ligos
- Rachitas
 |
Žmogaus organų sistemos |  |
|
Dubenkaulis - Šlaunikaulis - Blauzda - Pėda |
||
| Serija: Žmogaus anatomija |
