Actekų mitologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Actekų (astekų) mitologija - pirmykštė religinė Mesoamerikos mitų sistema. Religija politeistinė, ritualams būdinga ypač daug aukojimų. Iš olmekų perimtas jaguaro kultas,iš toltekų - saulės, Kecalkoatlio garbinimas bei aukojimai, iš majų - dievų daugiafunkciškumas.
Turinys |
[taisyti] Pasaulio sukūrimo mitas
Ometekutlis {Tonakatekutlis - „mūsų kūnų viešpats“} ir Omesiuatlė gyveno begalinės visatos tryliktajame danguje, jie sukūrė visus dievus ir žmoniją. Svarbiausias kūrybos aktas buvo Saulės gimimas Teotiuakane, pasiaukojus kažkokiam raupsuotam dievui. Kiti dievai pasekė jo pavyzdžiu ėmė aukoti kraują, kad Saulė galėtų judėti dangumi: (Saulę reikia kasdien girdyti krauju, kitaip sustos). Be to, kraujas yra dievų maistas. Vėliau buvo vykdomi „gėlių karai“, užtikrinantys pakankamą aukų skaičių saulės judėjimui (šis ritualas perimtas iš toltekų}.
[taisyti] Pomirtinis gyvenimas
Kritusių mūšiuose ir paaukotų karių, pasiaukojusių dievams ir nutrenktų žaibo žmonių sielos patekdavo į vešlų tropikų rojų Tlalokaną. Skenduoliai, mirusios gimdyvės ir kiti patenka pas mirties dievą Miktlantekutlį, į požeminį mirties pasaulį Miktlaną.
[taisyti] Visatos ciklai
Visata vytosi periodais po 52 metus. Dabar actekai gyvena paskutiniame istorijos cikle, prieš tai ciklai pasibaigę katastrofomis - žmonių virtimas beždžionėmis, potvyniai, gaisrai.
[taisyti] Kita
Actekai statė šventyklas grybams - glotniagalvėms (turinčioms narkotinį poveikį). Visos astekų šventyklos buvo skirtos gėlam vandeniui, kurio jie neturėjo, nes gyveno sūraus Teskoko ežero salose pastatytame Tenočtitlano mieste, ir kurį du šimtmečius pirko iš savo priešų.
[taisyti] Dievai
Svarbiausi dievai astekų panteone yra Teskatlipoka, {Kecalkoatlis}, Uicilopočtlis ir Tlalokas.
- Ometekutlis {Tonakatekutlis} ir Omesiuatlė (Tonakasiuatlė)
- Kūrėjai (vėliau jų kultas nunyko)
- Kecalkoatlis
- („Plunksnuotoji gyvatė“) - geras dievas, žynių globėjas, amatų, žemdirbystės ir metalų apdirbimo išradėjas, atvykęs iš Rytinės žvaigždės (Veneros planeta).
- Teskatlipoka
- „Rūkstantis veidrodis“. Svarbiausias genties dievas, Kecalkoatlio priešas. Nakties, mirties, šalčio, blogio, griovimo dievas. Buvo du Teskatlipokos : Raudonasis ir Juodasis. Pastarasis buvo nematomas ir siaubingas. Raudonasis net padėdavo Kecalkoatliui.
- Uicilopočtlis
- „Kairiarankis kolibris“. Tenočkų gentinis dievas, svarbiausias Tenočtitlano dievas, įkūnijantis saulę zenite. Karo, dangaus, medžioklės, aristokratijos dievas.
- Tlalokas
- Lietaus dievas, ketvirtas pagal svarbą, archaiškas. Itin svarbus žemdirbiams, ankstesnis už Uicilopočtlį. Labai daug buvo Tlalokų, kurie valdė visus vandens išteklius.
- Miktlantekutlis
- Mirties dievas, požemių pasaulio Miktlano valdovas, "Sielų rijikas".
- Čalčiuitlikuė
- Upių ir ežerų deivė, Tlaloko žmona.
- Čikomekoatlė
- "Septynios gyvatės", derliaus deivė, Tlaloko sesuo.
- Šočikecalė
- Gėlių deivė, amatininkų globėja.
- Sinteotlė
- Kukurūzų deivė.
- Majauelė
- agavos deivė, 400 jos sūnų globoja degtinę Oktli.
- Tepostekatlis
- Degtinės dievas, vyriausiasis Tepostlano gentinis dievas.
- Šipė Totekas
- Žmonių aukų dievas.
- Ueueteotlis (arba Šijutekutlis)
- Ugnies dievas, jam skirta pirmoji dienos valanda.
- Jakatekutlis
- Pirklių dievas.
- Icpapalotlis
- Rečiau minimas karo dievas, jo simbolis - auksinis drugelis. Karo simbolis - vandens ir ugnies ženklai.
- Tonatiu
- Saulės dievas.
- Koatlikujė
- Žemės ir mirties deivė.
 |
Šis straipsnis apie mitologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
