Žakas Širakas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žakas Širakas (Jacques Chirac; g. 1932 m. lapkričio 29 d.) - prancūzų politikas, dabartinis Prancūzijos prezidentas, išrinktas 1995 ir 2002 metais.
Žakas-Rene Širakas (Jacques René Chirac) gimė 1932 m. lapkričio 29 d. Paryžiuje. Jo tėvas – Fransua Širakas (François Chirac) buvo banko tarnautojas, vėliau – lėktuvų gamybos įmonės valdytojas. Motina – Mari-Luiz Valet (Marie-Louise Valette). Vaikystė prabėgo šalia triukšmingo Lotynų kvartalo (Quartier Latin). Mokėsi Karno (Carnot) ir Lui-le-Gran (Louis-le-Grand) licėjuose Paryžiuje. Paryžiaus politinių mokslų institute jam įteiktas politologo diplomas.
Širakas buvo drovus jaunuolis, nepasižymėjo šaunumu ir dažniau likdavo savo bendraamžių šešėlyje. Tvarkingai atlikdavo namų darbus ir stebino aplinkinius savo kuklumu bei išsiauklėjimu. Šios savybės sudarė palankias sąlygas kopti į viršūnes.
1956 metais jis buvo pašauktas į armiją. Ž. Širakas tarnavo Alžyre, kur Prancūzija kariavo kolonijinį karą. Ten buvo sužeistas.
1956 metų kovo 16 dieną Žakas Širakas vedė Bernadetę Šodron de Kursel (Bernadette Chodron de Courcel), kuri yra kilusi iš senos aristokratų giminės. Jie susilaukė dviejų dukterų – Klod (Claude) ir Lorans (Laurence).
1962 metų balandžio mėnesį, savo 30-mečio išvakarėse, pradėjo tarnauti Žoržo Pompidu (Georges Pompidou) vyriausybėje. Nuo to paskyrimo prasidėjo jo politinė karjera ir naujas gyvenimas.
Jo karjera vystėsi audringai. Viena pareigybių išvardinimas užimtų ne vieną puslapį. Pjero Mesmero (Pierre Messmer) vyriausybėje Širakas tris kartus keitė ministro portfelį. Pradėjęs nuo Ryšių su Parlamentu ministru, netrukus tapo Žemės ūkio ministru, vėliau – Vidaus reikalų ministru. O dar vėliau kaip rinkimus laimėjusios respublikoniškų demokratų partijos vadas užėmė Vyriausybės vadovo postą.
44 metų amžiaus žengė dar vieną žingsnį, keičiantį svaiginančios karjeros tėkmę. Jis nusprendė balotiruotis į Paryžiaus mero postą. Triumfuodamas laimėjo rinkimus. Šiame poste išbuvo 18 metų – iki 1995. Jis pelnė Paryžiaus gyventojų globėjo ir taupaus miesto šeimininko vardą. Nenuostabu, kad jam valdant „apleistas“ Paryžius tapo švaresnis, tvarkingesnis, patogesnis gyventi. Jis įsteigė tūkstančius darbo vietų, įvedė tvarką, negailestingai numalšino iš išorės atneštą terorizmą. Jam valdant Paryžius įgijo brangaus šiuolaikinio miesto įvaizdį. Nuo to laiko Ž. Širakas nepraleido nei vienos galimybės pasirodyti publikoje.
1981 metais pirmą kartą dalyvavo Prezidento rinkimuose ir pralaimėjo Fransua Miteranui (François Mitterrand). Po to Širako „Susivienijimas palaikyti Respublikai“ jungėsi su „Sąjunga už Prancūzijos demokratiją“ dalyvauti 1986 parlamento rinkimuose. Jie išsikovojo vietų daugumą Nacionalinėje asamblėjoje. F. Miteranas buvo priverstas suformuoti naują vyriausybę dalyvaujant golistams. Jis paskyrė Širaką Ministru Pirmininku.
1988 metais Širakas antrą kartą pralaimėjo Miteranui. Miterano pergalė padėjo tašką Širako pirmininkavimui.
1995 metų gegužės 7 dieną antrame balsavimų ture jis surinko 52,64% balsų ir sostinės meras tapo Prancūzijos Prezidentu. Po devynių dienų jis užleido mero kėdę savo pavaduotojui Žanui Tiberi (Jean Tiberi).
Garsi frazė „praleido progą patylėti“, pasakyta 2003 metais, kai Vilniaus dešimtuko šalys palaikė JAV ketinimą karinėmis priemonėmis pažaboti Irako diktatorių Sadamą Huseiną.
